Aukuras prie Birutės kalno, Lurdas

Audio gidas

Atsisiųskite mobilų audio gidą

apie / Foto

Grafo Felikso Tiškevičiaus žmonos Antaninos pageidavimu Birutės kalno papėdėje pastatyta Lurdo grota, savo forma panaši į Prancūzijoje piligrimų lankomą Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą. 1899 m. grotą iš apylinkėse surinktų lauko akmenų sumūrijo meistras iš Prancūzijos pavarde Bonhomme, o idėja grafams kilo povestuvinės kelionės metu lankantis tikrajame Lurde Prancūzijoje. Net ir Šv. Marijos skulptūrą Tiškevičiai gabenosi iš Lurdo, deja, ji sudužo ir grotą papuošė palangiškio Vlado Čižausko kūrinys, kuris užėjus sovietams buvo perduotas saugoti Palangos bažnyčiai.

Galima paklausti, kodėl pasirinkta būtent ši vieta. Birutės kalnas daugelį amžių buvo laikytas šventu. Archeologų manymu, ant kalno XIV a. buvo saulės ir mėnulio stebykla, kitaip tariant stabmeldžių šventovė su aukuru. Vėliau krikščionių kunigai, siekdami sustabdyti įvairius pagoniškus ritualus ant šio kalno, pastatė koplyčią Šv. Jurgio garbei. XIX a. pab. - XX a. pr. katalikybės puoselėjimas kartu reiškė ir pasipriešinimą carinės Rusijos okupacijai, tad šis Lurdas bei vietos gyventojų maldos aplink jį simbolizavo ir dvasinį pasipriešinimą. Sovietmečiu priešais Tiškevičių Lurdą vykdavo poezijos skaitymai.

Mūsų dienomis aukuras priešais Lurdą uždegamas kultūrinių renginių metu, o žvakelės priešais Šv. Marijos skulptūrą – kiekvieno vis dar tikinčio šios vietos šventumu širdies reikalas.

Kaip rasti?

Atsiliepimai

0 atsiliepimai (-ų)