Druskonio pakrantės medžio skulptūros

Audio gidas

Atsisiųskite mobilų audio gidą

apie / Foto

Druskonio ežerą galima patogiai apeiti žiediniu taku. Priešingoje nei miesto muziejus ežero pusėje pastebėsite penkias medines skulptūras.

2008 m. jas išskobė žymiausi Druskininkų krašto tautodailininkai tradicinio drožybos plenero metu. Visas skulptūras vienija legendos apie Druskonį: "Meilės sala" (Gintautas Akstinas), "Pasakorius" (Antanas Česnulis), "Druskonis" (Vytautas Dabrukas), "Šaltinis" (Tauras Česnulevičius) ir brolių Romo ir Zigmo Ramanauskų "Knyga".

Prieš pradedant drožti skulptūras pats sveikiausias ir stambiausias ąžuolas burtų keliu teko A. Česnuliui, o broliai Ramanauskai pasidalijo vieną miško galiūną, kurį perskėlė perpus. V. Dabrukas pasakojo, kad dar nebaigtą drožti "Druskonį" lenkų turistai norėjo įsigyti, o šiam sukurti panaudotas net 150 metų senumo ąžuolas.

Kasmet pasibaigus menininkų plenerams medinių drožtų skulptūrų kurorte ir jo apylinkėse daugėja, itin įspūdingai papuošta miško muziejaus "Girios aidas" aplinka, laukymė prie Švendubrės Velnio akmens ir Latežerio pakrantė.

Pakrantės skulptūros net ir rimčiausius žmones sugrąžina į vaikystės pasakas ir žadina vaizduotę. Senoliai pasakoja, kad Druskonis buvo ežero vietoje gyvenęs Druskis Jonas, kuris turėjo dvi dukteris, labai panašias viena į kitą. Negalėdamas jų atskirti, abi gražuoles įsimylėjo jaunikaitis iš svečios šalies Vijūnėlis. Deja, tėvas supyko, nes svetimšalis labiau linko prie jaunėlės, ir uždraudė įsimylėjėliams susitikinėti. Paliktoji mergelė nuskendo valtyje ties Meilės sala, prieš tai papasakojusi apie savo nelaimę netoliese sutiktam piemenukui.

Žinovai tikina, kad Druskonio ežero vieta ypatinga, joje stipriai veikia bioenergetiniai laukai (bent jau tuos, kurie jais tiki). Ką gi – kiekvienai epochai savos legendos.

Kaip rasti?

Atsiliepimai

0 atsiliepimai (-ų)