J.Pilsudskio ąžuolas

Audio gidas

Atsisiųskite mobilų audio gidą

apie / Foto

Juzefas Pilsudskis, Lenkijos maršalas, aukštinamas už Rytų Europos apsaugojimą nuo bolševikų antrajame XX a. dešimtmetyje, tačiau lietuvių ne itin mylimas dėl okupuoto Vilnijos krašto, mėgdavo ilsėtis ir gydytis Druskininkuose. Lietuviškais ornamentais puoštos vilos ties Nemuno vingiu netoli Ratnyčėlės žiočių neišliko, taip pat ir suolelio po ąžuolu, kur sėdėdamas J.Pilsudskis galėjo matyti kitą Nemuno krantą, priklausiusį ne Lenkijos užimtai teritorijai, o neseniai nepriklausoma tapusiai Lietuvai.

Iki mūsų dienų vis dar gyvas ąžuolas, kiek apgadintas žaibo ir galbūt ne pačių karščiausių maršalo gerbėjų. Įdomu tai, kad 2017 m. gerokai ąžuolą palietusi audra jokios kitos žalos kurorte nepadarė. Nepaisant sužeidimų, galiūnas gausiai lankomas lenkų turistų, o ir pasimatymams tai puikiai tinkanti vieta.

Niekas negali paliudyti, ar ilsėdamasis po ąžuolu karvedys svajodavo apie susitikimus su paskutine jo gyvenimo mylimąja – beveik trimis dešimtmečiais jaunesne gydytoja Eugenija Levicka. Amžininkai pasakoja, kad J.Piludskis neturėjo dviejų priekinių dantų, kuriuos išmušė caro žandarai, ir jis sąmoningai neįsistatė naujų, tačiau turėjo stiprią charizmą ir itin traukė žmones. Tikėtina, kad senos žemaičių giminės palikuonis po galingu ąžuolu planavo, kaip sukurti didžiąją Lenkiją, o gal kažką panašaus į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federaciją nuo Baltijos iki Juodosios jūrų. Aišku tik viena, kad net ir smarkiai karo bei valstybiniais reikalais užsiėmusiam žmogui reikia atgaivos, kurią gali suteikti Nemuno pakrantės, ilgi pasivaikščiojimai, mineralinis vanduo ir gebėjimas grožėtis.

Atsiliepimai

0 atsiliepimai (-ų)