Architektūrinio turizmo atspindžiai

Nuo XIX a. pabaigos Palangoje jos valdytojų grafų Tiškevičių iniciatyva buvo statomos medinės vilos, kai kurios, primenančios šveicariškus kurortus, bet su lietuviška puošyba, pritaikytos aristokratų poilsiui: vila „Anapilis“, Kurhauzas, kurie iki mūsų dienų išliko vertingi. Apie kiekvieną iš jų sklando pasakojimai: vienur pritilus vasarotojų pokyliams būdavo kviečiamos dvasios, kitur per dienas ir naktis liejosi intelektualų diskusijos. Geriausi landšafto specialistai rūpinosi, kad nuo pat kurorto kūrimosi pradžios statiniai būtų išdėstyti harmoningai, derėtų su aplinka, o vasarotojams ramybę teiktų žalios pušynų salelės.

Pastebėję įdomesnį medinį pastatą prieikite arčiau ir pasidomėkite. Tikėtina, kad jame bus įsikūręs koks nors muziejus.

Trečiajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kaip rašo ano meto spauda, Palanga vis labiau tapo "ponų kurortu", mat Tiškevičiai ėmėsi pardavinėti savo valdomas vilas ir sklypus pasiturintiems pirkėjams. Taip viena po kitos kilo mediniai vasarnamiai, deja, net 120 iš jų sudegė ar nukentėjo per 1938 m. didįjį Palangos gaisrą.

Net sovietmečiu, kai šalis ir visa sovietų sąjunga buvo darkoma beveidžiais betono luitais, Palangoje iškilo grakšti banguojanti vasaros skaitykla, parodų paviljonas "Kupeta" ir kiti lengvų, grakščių formų statiniai. Prasidėjus XXI a. mieste pastatyta nauja koncertų salė, menanti muzikinę dėžutę, ir lūžtančios bangos formos sporto kompleksas.