Liepsnojančios meilės istorijos

Jei tikėtume legendomis, Druskininkai atsirado... iš meilės. O jei pasidomėtume tikromis istorijomis, suprastume, kad tiesos čia nemažai.

Sūrūs šaltiniai ištryško ten, kur žiloje senovėje kunigaikštienė raudojo pamaniusi, kad jos mylimas vyras nuskendo Nemune. Druskonio ežeras atsirado ten, kur gyveno Druskis Jonas, dviejų dukterų tėvas. Jos buvo labai panašios, tad per klaidą jas abi įsimylėjo jaunikaitis iš svečios šalies, vardu Vijūnėlis. O kadangi labiau prie širdies buvo jaunėlė, tėvas supyko ir įsimylėjėliams matytis uždraudė.

Vieno ūkininko sūnus nenorėjo dirbti žemės, tapo račiumi, įsimylėjo vietos gražuolę ir ją vedė. Nežinia, ar dėl savo įgimto talento, ar dėl laimingos meilės tapo puikiu meistru ir turėjo klestinčias dirbtuves šalia bažnyčios. Pavadino jas ir visą žmonos tėvoniją "Ratnyčia".

Meilės sala primena valties formą. Kodėl? Nes kadaise valtimi irstėsi mergelė ir bernelis, be galo mylintys vienas kitą. Jie neatsargiai atsistojo ir apsikabino valtyje, ši apsivertė ir jauna pora nuskendo. Toje vietoje smiltys ir Nemuno srovės sunešė įsimylėjėlių kapą.

Nepamirškime ir tikros istorijos. 1923 m. Josefas Pilsudskis, Lenkijos maršalas, atostogaudamas Druskininkuose sunegalavo. Jį gydė jaunutė gydytoja lenkaitė Eugenija Levicka, kuri netrukus tapo ir maršalo mylimąja. Ir štai po metų ši medikė, besidominti sporto nauda sveikatai, jau turėjo pakankamai galių įkurti Druskininkuose pirmąjį sveikatingumo parką (dabartinio Karolio Dineikos sveikatingumo parko vietoje).

Tad vaikštinėdami po Druskininkus paimkite už rankos savo mylimą žmogų, o jei nėra šalia – parašykite žinutę apie savo jausmus, apie tai, kad norite apsikabinti ten, kur Ratnyčia įteka į Nemuną, tegul jūsų meilė liepsnoja ir neužgęsta.